Dažų tipai: ypatybės ir skirtumai
Dažų pramonė yra apima daugelį žmogaus veiklos sričių, tačiau kalbant apie būsto įrengimą ar remontą, galima išskirti keletą dažniausiai pasitaikančių dažų rūšių. Norint pasirinkti geriausius dažus savo virtuvei ar svetainei, reikėtų žinoti, kokios egzistuoja dažų rūšys bei kuo jos skiriasi. Tad plačiau apie dažų pasirinkimą pasakoja „Spalvų salos“ ekspertai.
Dažų rūšys
Kasdienybėje mus supa įvairios paskirties daiktai, pagaminti iš skirtingų medžiagų (medienos, metalo, plastiko, betono ir t. t.), kurios turi skirtingą naudojimo intensyvumą, įgertį bei estetinį poreikį. Joms nudažyti reikalingi atitinkamas savybes turintys dažai, lakai ar kitos paviršiaus padengimo medžiagos. Dažnai šias savybes apibrėžia cheminė dažų sudėtis, bazinis jos pagrindas ir skiediklis. Galima išskirti 3 dominuojančias grupes: vandeniu skiedžiami (akriliniai, lateksiniai ir pan.), organinio skiediklio pagrindu (alkidiniai, nitroemaliniai ir pan.) bei dviejų komponentų (epoksidiniai ir poliuretaniniai) dažai.
Vandeniu skiedžiami dažai dominuoja namų interjere ir eksterjere, nes yra saugūs naudoti, lengvai spalvinami bei sukuria pakankamai estetinį ir atsparų eksploatavimui paviršių. Džiūstant jie išskiria lengvą aromatą, nereikalauja ypatingo pasiruošimo dažymui. Po darbo lengvai sutvarkysite aplinką bei išteptas rankas ar drabužius. Be to, tokie dažai pasižymi plačiu spalvų ir blizgumo pasirinkimu. „Spalvų saloje“ vieni populiariausių yra Sadolin gamintojo AMBIANCE, BINDO bei EASY CARE vandeniu skiedžiami dažai.
Organiniu skiedikliu skiedžiami dažai naudojami vidaus bei lauko darbams, dažniau metaliniams (tvoros, durys, vartai, laiptai, ir pan.) ir mediniams (pvz. lauko baldus, pakalimai, tvoros ir t.t.) paviršiams, betonui ar tinkui. Tirpikliniai dažai yra skvarbesni, atsparesni blukimui, trinčiai bei temperatūriniams svyravimams. Tokius dažus, pavyzdžiui, HAMMERITE ar RILAK PENTAPRIM, galite rinktis iš didelės spalvų gausos, o jais nudažytas paviršius dažniausiai yra pusiau blizgus arba blizgus. Buityje organiniu skiedikliu skiedžiamus dažus reikėtų naudoti atsakingai – džiūstant jie išskiria gana stiprų kvapą ir nesiskiedžia vandeniu, todėl patalpas būtina gerai išvėdinti, o suteptas rankas ar paviršius plauti tuo pačiu skiedikliu, kuris nurodytas dažų aprašyme. „Spalvų saloje“ galite rasti ir alkidinių dažų vandens pagrindu. Jie neskleidžia nemalonaus kvapo, tačiau norint dažyti metalo paviršius, pirmiausia juos reikia tinkamai paruošti – nugruntuoti antikoroziniu gruntu.
Dviejų komponentų dažai yra aukščiausios kietumo ir atsparumo trinčiai klasės, todėl dažniausiai naudojami laiptinių, koridorių, techninių patalpų ar garažų grindims padengti bei metalinėms konstrukcijos dažyti. Džiūdami jie skleidžia aštrų kvapą, todėl juos naudojant rekomenduojama dėvėti respiratorių ir gerai vėdinti patalpas. Šie dažai džiūsta rišantis komponentams, todėl procesas vyksta greitai ir kokybiškai net ir esant žemoms temperatūroms (< 0 °C). Tiesa, dvikomponenčiai dažai turi ribotą spalvų pasirinkimą, o jų paviršius dažniausiai yra pusiau blizgus arba blizgus. Siūlome rinktis RILAK gamintojo dvikomponenčius dažus EPOTOP arba URETOP.
Skiediklio svarba
Dažų skiediklis atlieka dažų nešėjo vaidmenį. Uždarame inde jis neleidžia dažams sukietėti, palengvina įsiskverbimą į paviršių bei užnešimą ant jo. Po dažų panaudojimo, didžioji jo dalis pasišalina išgaruojant, paliekant tvirtą dažų dangą. Skiediklis gali turėti įtakos mūsų sveikatai, nes dažams džiūstant, dalį jo įkvepiame, todėl jeigu tik įmanoma, visuomet patariama rinktis dažus, skiedžiamus vandeniu. Taip pat derėtų nepamiršti išvėdinti patalpų. Neretai, dažant pirmąjį dažų sluoksnį, į dažus įpylus ~ 10 % skiediklio, dažai yra naudojami kaip grunto sluoksnis. Dažant antrąjį sluoksnį, dažų papildomai skiesti nereikėtų, nes priešingu atveju susilpnės dažų plėvelė ir jie nebus tokie atsparūs, kokie turėtų būti.
Blizgūs ar matiniai?
Dažų pramonėje dažų blizgumas neretai nurodomas ant pakuotės ir yra išreikštas skaičiais nuo 1 (giliai matinis) iki 90 (blizgus). Mažiau apkrautiems, ne taip intensyviai naudojamiems paviršiams, pavyzdžiui, miegamojo sienoms ir luboms, 1–15 blizgumo (giliai matinis–pusiau matinis) dažus vandens pagrindu, o intensyviau naudojamiems paviršiams, pavyzdžiui, vaikų kambario sienoms – pusiau blizgius, nes juos prižiūrėti yra kur kas paprasčiau.
Jeigu pažvelgtume į dažų plėvelę per mikroskopą, pamatytume, kad matinių dažų paviršius yra nelygus, šiurkštus, tuo galite įsitikinti ir braukiant paviršių delnu - toks paviršius išskaido šviesą ir akys nemato blizgesio. Matinio paviršiaus trūkumas yra tas, kad jis lengviau užlaiko nešvarumus. Norėdami juos pašalinti, mes drėkiname paviršių ir per jį braukiame. Kuo stipriau ir intensyviau tai darome, tuo labiau išlyginame šiurkštumą. Kitaip tariant, nors nešvarumus ir išvalome, bet paviršių užblizginame. Būtent todėl rekomenduojama rinktis 1-osios šlapio valymo kategorijos dažus – juos valykite atsargiai, su gausesniu vandens kiekiu ir šiek tiek muilo. Šios kategorijos dažų plėvelė yra tvirčiausia, todėl sunkiausiai nutrinama.
Renkantis aukštesnio blizgumo dažus, yra didesnė tikimybė išvengti užblizginimo – tokie dažai yra mažiau teplūs, todėl jų paviršių valysite rečiau ir lengviau. Tai ypač svarbu turintiems augintinių ar mažų vaikų, taip pat aktualu ir tiems, kieno namuose yra siauras koridorius ar laiptinė. Pasirinkus aukštesnio blizgumo dažus, dažnai liečiamas paviršius lengvai neužsitrins ir išlaikys pirminę estetinę išvaizdą.
