Pasibaigus šildymo sezonui, daug kas susiduria su varginančia problema – pelėsiu. Jis ne tik gadina estetinį vaizdą, kenkia baldų paviršiams, tapetams, bet ir gali sukelti sveikatos problemų. Ką daryti, jeigu šis svečias atsiranda jūsų namuose? Atsako „Spalvų salos“ specialistai.
Pelėsio atsiradimo priežastys ir žala
Dažniausiai pelėsis linkęs augti ten, kur drėgmės lygis patalpoje viršija 60 %. Prie pelėsio veisimosi prisideda prasta hidroizoliacija, termoizoliacija tiesioginių saulės spindulių trūkumas, didelis santykinis oro drėgnumas, nepakankamas oro judėjimas ir pan. Jeigu drėgmė tinkamai nepasišalina, o pati siena yra nepakankamai izoliuota, nuo išorės temperatūros ji atvėsta, o tai – puiki terpė mikroorganizmams veistis. Viena populiariausių vietų, kur galite rasti pelėsį – langų rėmai, sienos (ypač ten, kur prispausti baldai, nėra oro cirkuliacijos) pastato vidiniai kampai, ypatingai žemiau žemės lygio, ir ten kur kaupiasi drėgmė, pvz. kondensatas ant vamzdžių ir pan. Neretai, ypač senuose pastatuose, pelėsio atsiradimo priežastis gali būti suirusi pamatų hidroizoliacija. Tuomet drėgmė sienų kapiliarais kyla į viršų, patenka į patalpas ir sudaro palankias sąlygas pelėsio augimui.
Pelėsis namuose turi neigiamos įtakos žmogaus sveikatai. Kiekvienas žmogus į aplinkos dirgiklius reaguoja skirtingai, tad vieni gali gyventi namuose, kur yra pelėsis ir to net nepastebėti, o kitiems gali pasireikšti įvairūs sveikatos sutrikimai. Vienas dažniausių pelėsio poveikių sveikatai yra galvos skausmas bei įvairios alerginės reakcijos – akių ašarojimas, sloga, kosulys, odos sudirgimas, bendras irzlumas ir pan. Kai kuriems pelėsis gali iššaukti bronchinės astmos priepuolius.
Problemos sprendimai ir prevencinės priemonės
Naujakuriai vos įžengę į namus turėtų paklausti buvusių šeimininkų apie drėgmę bute, taip pat apžiūrėti aplinką, ar joje nėra pelėsio požymių. Kasdienybėje vertėtų nepamiršti apie patalpų vėdinimą po maudymosi, maisto gaminimo, skalbimo ir pan. Patalpas reikia periodiškai pravėdinti, o temperatūra neturėtų būti žemesnė nei 18 ˚C.
Jeigu vis dėlto nepavyko išvengti pelėsio namuose, derėtų nedelsiant imtis jo šalinimo priemonių. Pašalinti šį nemalonų grybą nėra lengva, nes jis itin greitai dauginasi sporomis, kurių aplinkoje pastebėti praktiškai neįmanoma.
Naikinti pelėsį rekomenduojama specialiai tam sukurtomis fungicidinėmis priemonėmis (pvz. valiklis Vincents polyline Fungi, Ceresit CT99 ar pan.), kurios sunaikina organinę sandarą ir pelėsis tampa negyvybingu, neplintančiu. Dažniausiai naudojamas purškiant ant pelėsio paveiktų vietų ir tik vėliau nuvalomas mechaniškai. Atvirkščiai elgtis nerekomenduojama, nes jo sporos pakils į orą ir susiras naują saugią vietą. Jeigu pelėsio pažeidimai stiprūs, tai naikinimo procedūrą reikėtų pakartoti. Dažnai pelėsio paveiktos vietos po jų neutralizavimo išlieka patamsėjusios. Tam, kad išvengtumėte perdažymo, galite naudoti fungicidą su balinimo efektu (pvz. Vincents polyline Fungi PRO), tik reikia įvertinti tai, kad balinimas išblukins ir esamą paviršiaus spalvą, tad rekomenduojama jį naudoti ten, kur paviršiai yra baltos spalvos.
Naudojant fungicidus būtina laikytis saugos rekomendacijų, nes šie skysčiai gali sukelti alergijas, todėl patartina naudoti apsaugines pirštines, akinius ir kitas asmens apsaugos priemones (pagal nuorodas ant pakuotės). Po darbo taip pat derėtų nepamiršti išvėdinti patalpas ir tinkamai sunaikinti fungicido likutį ar tarą.
