Tikriausiai daugeliui bent kartą gyvenime yra tekę susidurti su tokiomis problemomis, kaip įtrūkimai sienose, plyšiai tarp vonios ir sienos ar, pavyzdžiui, įskilę langų rėmai. Visose šiose situacijose gali pagelbėti specialios plyšių sandarinimo priemonės – hermetikai. Plačiau apie jų naudojimą pasakoja „Spalvų salos“ ekspertai.
Hermetikų rūšys
Šiandien naudojami hermetikai atsirado kartu su polimerų pramone. Tai yra polimeriniai produktai, kuriais sandarinami įvairūs metaliniai, keraminiai, mediniai ir pan. sujungimai ar kitos vietos išorinėje ar vidinėje statinio dalyje. Šie sandarikliai įprastai naudojami ten, kur statinio siūles reikia apsaugoti nuo vandens , šalčio, vėjo, garų, dūmų, dulkių ar kitų nešvarumų patekimo. Taip pat ten, kur reikia izoliuoti šilumą. Dažniausiai mūsų aplinkoje naudojami hermetikai pagal savo cheminę sudėtį yra skirstomi į akrilinius, silikoninius, poliuretaninius ir bituminius.
Gyvenamųjų patalpų viduje dominuoja mineraliniai paviršiai, tokie kaip, gipsinis ar cementinis tinkas, gipsokartono sistemos ar plytų mūras. Šie paviršiai nėra veikiami ekstremalių temperatūrų pokyčių, dėl kurių galėtų smarkiai plėstis arba trauktis, todėl hermetikas, kurį planuojate naudoti, turi atitikti šias eksploatavimo sąlygas.
Akriliniai hermetikai
Aukščiau paminėtas sąlygas puikiai atitinka hermetikai, kurių rišiklis yra akrilas. Jie yra vandens pagrindo, tad naudojant visiškai neskleidžia kvapo ir nėra kenksmingi. Akrilinius hermetikus yra paprasta naudoti – jie gerai išsilygina, greitai išdžiūsta, gali būti dažomi. Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, jog geros kokybės akrilo hermetikai ne geltonuoja ir nepraranda tūrio (nesukrenta). Tad jeigu pastebėjote, kad jūsų priemonė keičia spalvą (net ir nudažyta) arba džiūdama praranda tūrį (kitaip tariant, sukrenta) gali būti, kad įsigijote prastos kokybės produktą. Geresnės kokybės produktai pasižymi mažesniu skiediklio ir didesniu sausos medžiagos kiekiu, negelsta – to visiškai pakanka gyvenamosioms patalpoms sandarinti. Padidintos drėgmės patalpoms (voniai, virtuvei, katilinei ar pan.) rekomenduojama naudoti silikoninius sanitarinius hermetikus.
Silikoniniai hermetikai
Vonia ir virtuvė taip pat yra gyvenamosios patalpos, tačiau joms būdingas didesnis drėgmės kiekis. Jeigu pastatai yra sandarūs ir jų viduje yra drėgna, atsiranda rizika atsirasti pelėsiui. Siekiant prevenciškai išvengti pelėsio, tokiose patalpose rekomenduojama naudoti hermetiką su didesniu fungicido kiekiu (sanitarinis hermetikas). Kodėl netinka akriliniai? Pastarųjų adhezija (sukibimas) nėra tokia gera, kaip silikoninių, todėl jie gali ne taip gerai prilipti prie, pavyzdžiui, emaliu dengtų paviršių. Akriliniai hermetikai dėl mažesnio elastingumo prasčiau atlaiko paviršių deformacijas, kas vonios patalpose yra labai svarbu. Be to, jų sudėtyje nėra tiek fungicido, kiek silikoniniuose sandarikliuose. Taigi, sandarinimo darbams vonioje, virtuvėje, rūsyje ar katilinėje derėtų naudoti sanitarinius hermetikus, kurių rišiklis yra silikono derva. Jie yra elastingesni, geriau įsigeria į paviršių bei stipriau sukimba – šių savybių reikia, kad hermetikas liptų prie metalo, plastiko, glazūruotų plytelių ir pan.
Dauguma sanitarinių hermetikų dar vadinami rūgštiniais dėl jų sudėtyje esančio rūgštinio skiediklio. Ar hermetikas yra rūgštinis, galite patikrinti pagal jo kvapą – jis gali priminti actą. Kvapas pasišalina priemonei išdžiūvus. Tokie hermetikai džiūsta maždaug 1 mm² per parą, jeigu aplinkos temperatūra yra apie 20 °C, o patalpos drėgmė yra apie 60–70 %, todėl neskubėkite jų valyti, leiskite pilnai išdžiūti. Sudėtyje esantis rūgštinis skiediklis prisideda prie sandariklio skvarbumo, lipnumo. Rūgštinių hermetikų privalumai – jie ilgai tarnauja, limpa prie įvairių paviršių, saugo nuo pelėsio, lengvai valosi (lygus, blizgus paviršius) ir išlaiko estetinį vaizdą. Trūkumas – nėra dažomi, tačiau yra pakankamai didelis gamykliškai nudažytų atspalvių pasirinkimas. Dėl rūgštinės sudėties netinka paviršiams, kurie gali koroduoti, bet siekiant to išvengti, šiandien jau galima rasti neutralios bazės sanitarinių hermetikų.
Poliuretaniniai ir bituminiai hermetikai
Poliuretaniniai hermetikai yra bene atspariausi vandeniui ir mechaninėms bei temperatūrinėms deformacijoms, todėl jie įprastai naudojami sandarinimo darbams statybose atlikti. Šios rūšies hermetikas ypač rekomenduojamas naudoti garažuose, rūsiuose ar kitose vėsiose, drėgnose vietose. Tokios patalpos dažnai nėra šildomos, neretai šlapios ar užterštos, pavyzdžiui, žiemą, įvažiavus apsnigtu automobiliu, ištirpęs sniegas (kartu su jame esančiomis druskomis) sukuria per daug agresyvią aplinką (druskos rūgštį), todėl sandarinant garažo grindis, netinka nei akriliniai, nei sanitariniai hermetikai.
Privačių namų savininkams yra aktualus stogų sandarinimas, kuriam įprastai taip pat yra naudojami poliuretaniniai arba naujosios kartos silano polimerų hermetikai. Jais galima sandarinti skardinių, čerpinių, betoninių dangų stogus. Poliuretaniniai sandarikliai nenaudotini tik bituminėms dangoms. Bitumas – mažai įgeriantis paviršius, tad prie jo mažai kas limpa. Dėl šios priežasties visoms ruloninėms bitumo dangoms labiausiai tinkami bitumo-kaučiuko masės, Jie yra atsparūs UV spinduliams, šalčiui, karščiui bei vandeniui.
Hermetikas vietoj klijų arba klijai vietoj hermetiko
Ne visiems yra žinoma, tačiau hermetikus galima panaudoti ir vietoje klijų, pavyzdžiui, klijuojant medinius baldus ar baldų plokštes, tik reikėtų pasirinkti tokį, kuris pasižymėtų geru sukibimu. Svarbu paminėti, kad kone visais atvejais, hermetikai pasižymi mažesne adhezija nei klijai, taip pat, jeigu nebus kur išgarinti skiediklį, priemonė gali išdžiūti ne visu plotu. Tokiu atveju, ypač veikiant šalčiui, klijuojamos detalės gali tiesiog atkristi. Be to, hermetikai yra elastingesni už klijus, todėl, jeigu reikia tvirtos sandūros, verčiau rinktis klijus. Hermetiką vietoje klijų geriausia naudoti ten, kur paslankumas neturi didelės įtakos, pavyzdžiui, nuo sienos nukritus apdailos plytelei ar pan. Nerekomenduojama klijuoti daiktų su akriliniu hermetiku, nes jo paslankumas, stiprumas ir elastingumas yra mažiausias.
Montažiniais klijais taip pat galima užsandarinti kai kurias siūles ar jungtis. Ši priemonė dažniausiai turi daugiau sausos masės, todėl išgarinus vandenį, lieka kietesnė, tvirtesnė ir geriau įsigeria į paviršių. Vis dėlto, jeigu klijai arba hermetikas turi rūgštinių savybių, jie gali tirpinti tam tikras medžiagas, pavyzdžiui, putplastį ar net plastiką. Tokiu atveju derėtų rinktis vandeniu skiedžiamas priemones. Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad klijai paprastai yra skaidrūs, balkšvi ar pilkšvi, tačiau dažniausiai juos galima dažyti.
Jeigu sunaudojote ne visą hermetiko ar klijų tūbelę, jos neišmeskite, nes kol hermetikas nesustingęs, jis tinkamas naudoti. Jeigu sustings tūbelės snapelyje – sukietėjusią dalį ištraukite mechaniškai ir likusią dalį sunaudokite.
Klijų tirštumas yra didesnis, todėl renkantis specialųjį pistoletą, rinkitės stipresnį, nes silpnesni naudotini tik su įprastais hermetikais, kurių masė skystesnė ir jie lengviau išspaudžiami.
